Apie ūkį ir bites

Nuo pat vaikystės mėgau gamtą, įvairius vabalus, o ypač man patiko bitės. Mėgdavau žiūrėti į bites pas močiutę kaime, prie avilio, kai jos grįžta ir iš avilio išskrenda rinkti nektaro.

bičių avilys

Bičių nebijojau, nebijojau ir jų įkandimų, nes niekada neteko susidurti su jų įgėlimu, nesibraudavau į jų teritoriją, žinojau ribas…

Būdamas vaiku, visada svajojau ir audžiau mintį, kad užaugęs būtinai auginsiu šias mielas ir žalos nedarančias būtybes. Bėgo laikas, pradėjau eiti į mokyklą, vakarais mano mintis nuo avilių nukreipdavo kiti „aviliai“ – mokslo žinios, kurias aš vadinau niekam nereikalingomis ir be reikalo „kišamomis“ į galvas…

Taigi, pradėjau krimsti mokslą taip pat apie bites, tik jų aviliai buvo kitokie, vadinami daugiabučiais, o pačios bitės įgavo kitokį pavadinimą – žmonės. Žmonės taip pat triūsia nuo pat ryto iki vakaro, tik kai kurių darbai man nepatinka, nes, kad dirba jie tik vaidina, ko nedaro tikrosios bitės.

bičių avilys - daugiabutis

Dauguma žmonių – kaip bitės, dirba, dirba, dirba ir net nepagalvoja, kodėl taip daro, nes uždirbti pinigai, lygiai taip pat kaip tikrų bičių, ištirpsta dar nesuneštas sklidinai. Tokiu principu yra sukurta daug erdvių, kad tie kurie dirba neturėtų laiko svajonėms, pamąstymams ar tikimybių teorijų kūrimams. Tad dauguma bitučių ir bitinų tik galvoja, kad dirba sau, bet iš tikro, jos išlaiko tik motinėlę, prieš kurią sukilti nedrįsta net ir pačios drąsiausios, nes motinėlė yra akylai saugoma bičių karių, kuriuos tos pačios bitės darbininkės ir maitina. Jokio dėkingumo, pagalvosite, bet tokia jau ta gamta, nevalia keisti per amžius išsivysčiusios paklusnumo sistemos, kitaip sugrius produkto ir maisto gamyba ir visos bitės bus pasmerktos žūčiai.

bičių avilys - žemė

Taigi, baigus visus mokslus ir supratęs mikro bei makro ekonomikų dėsnius supratau, kad nenoriu būti bitutė, suprantama, dirbti yra privalu visiems, bet aptikau sau vieną smagų atradimą, kai ne aš tarnauju darbui kaip bitutė, bet darbas tarnauja man.

Bičių auginimo atsisakiau nusprendęs, kad nenoriu būti jų likimų šeimininkas, bent taip palikdamas joms, šiek tiek, laisvės… :)

Ieškantiems kitokių minčių – rakshtys

Pasisakymai , , , ,

Comments are closed.